- arti
- 3 artì praep. su gen.
1. netoli, prie (žymi vietą, kurios artumoje kas nors yra ar vyksta): Gyvenau artì upės J.Jabl. Jų namai visai artì miesto Mrj. Jis artì manęs stovėjo Kur. Eik, rasi arti tvoros Kp. Artì pastogės pasidairyk Rm. Artì namų vargas su gyvuliais ir paukščiais Dkš. Iškilo arti debesų KzR.
2. žymi apytikrį laiką: Jau artì pavakario, ė da mano bulvos neskustos Ds. Greit bus vakaras – saulė arti laidos Pc. Saulė artì sėdimo An. Užtrukom artì pirmos valandos Gž. Išgyveno artì rudens Br. Nėjo gult artì pusiaunakčio – vis da lūkuriavo Gs. Būdamas arti trijų dešimtų metų BPI255.
3. žymi apytikrį matą, kiekį: Gavau artì šimto (apie šimtą) rublių J.Jabl. Gavau artì tūkstančio – ko ma[n] daugiau reik Gs. Kviečių bus arti devyneto pūrų A.Baran.
4. žymi apytikrę ko nors būseną: Vaikas buvo jau artì piemenies (beveik piemuo) Pn. Laukiniai ančiukai jau buvo artì skridimo Sv. Mergaitė buvo arti ašarų (vos neverkė) Slm. Ar mušėsi? – Muštis dar nesimušė, bet jau buvo artì to (arti muštynių) Kp. Palikau bobą arti to, ė namo grįžęs, radau jau su mažučiu Švnč. Jau artì galo [knygos] Grž. Merga jauna, o arti gimdymo DP39.
◊ artì mirkõs tuojau, bematant: Tai šitiek čia kelio – artì mirkõs ir būsiu namie! Srv.artì pil̃nio kone pilnas: Buvo artì pilnio (artipilnis, kuone pilnas) J.Jabl. Artì pilnė̃lio prilašino marmalų (vaistų) Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.